Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 3 d. paskelbė išteisinamąjį nuosprendį A. U., kaltintam 4 nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 153 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atliko jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo veiksmus, t. y. asmuo, darantis šią nusikalstamą veiką turi suvokti, kad tvirkina jaunesnius nei 16 metų asmenis.
Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kuriais buvo patvirtintos aplinkybės, jog kaltinamasis visais atvejais prieš bendraudamas su nukentėjusiomis klausdavo jų amžiaus ir tik įsitikinęs, kad joms 16 metų ar daugiau, tęsdavo bendravimą, o nukentėjusiosios melavo dėl savo amžiaus, konstatavo, kad kaltinamojo teiginiai, jog jis nežinojo, kad merginoms, kurioms šoko buvo mažiau nei 16 metų, nepaneigti. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad šiuo atveju kaltinamojo įsitikinimas, kad nukentėjusios ir liudytojos buvo 16 metų ir vyresnės, eliminuoja A. U. kaltę dėl jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimo. A. U. veiksmuose nebuvo nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinojo požymio – subjektyviosios pusės, nuosprendyje motyvavo teismas, kartu pažymėdamas, jog kaltinamojo atlikti veiksmai 16 metų ir vyresnėms merginoms nelaikomi nusikalstamais.
Šį nuosprendį apskundė prokuroras, prašydamas pripažinti išteisintą asmenį kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą dėl jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimo. Apeliaciniame skunde buvo keliamas įrodymų vertinimo klausimas ir tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino per siaurai, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, išteisinamąjį nuosprendį išimtinai grindė išteisintojo, nepilnamečių asmenų ir liudytojų parodymais.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjas su apeliacinio skundo argumentais nesutiko – prašė skundą atmesti.
Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, išklausiusi proceso dalyvių pozicijas, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jame padarytos išvados remiasi bylos duomenų visuma, yra neprieštaringos, tinkamai argumentuotos, dėl ko skundžiamo nuosprendžio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai prokuroro skundo argumentams, pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai buvo pakankami skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad kaltinamojo (išteisintojo) teiginiai, jog jis nežinojo, kad merginoms, kurioms šoko, buvo mažiau nei 16 metų, byloje yra nepaneigti.
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie be jokių pagrįstų abejonių leistų padaryti išvadą, jog A. U. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, visos galimybės išsiaiškinti objektyvią tiesą šio proceso metu buvo išnaudotos, todėl atmetė prokuroro apeliacinį skundą.
Šis Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Šaltinis: https://www.teismai.lt/lt