Geopolitinė padėtis
Pasaulio politinis žvilgsnis įsmeigtas į Pietų Afrikoje vykstantį BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą. Jame, vakar atidarymo dieną, teroristinės Rusijos vladyka Putinas iš anksto įrašytoje 17 minučių trukusioje kalboje daugiausia dėmesio skyrė Kremliaus pradėtam plataus masto karui Ukrainoje ir Rusijos santykiams su Vakarais.
Fiureris afrikiečiams pareiškė, kad susitarimas dėl Ukrainos grūdų gabenimo nebus atnaujintas tol, kol nebus įvykdytos jo sąlygos – atšauktos sankcijos ir ribojimai Rusijos maisto ir žemės ūkio produktams. Rusijos caras skundėsi, kad Vakarų bandymai finansiškai nubausti ir izoliuoti Rusiją už tai, kad ji pasiuntė karius į Ukrainą, yra „neteisėta sankcijų praktika ir neteisėtas suverenių valstybių turto įšaldymas, o tai iš esmės reiškia, kad pažeidžiamos visos pagrindinės laisvosios prekybos normos ir taisyklės”.
Susirinkusieji klausėsi žiūrėdami į teroristą, kalbantį iš didžiulio ekrano, kuris, būdamas paieškomas pagal tarptautinio arešto orderį už karo nusikaltimus, aiškino, kas yra teisėta, ir kas yra ne. Mes gyvename visiškai iškreiptoje veidrodžių karalystėje, deja. Žudikas, kurio rankos, kojos ir visas šėtoniškas kūnelis paskendęs ukrainiečių vaikų kraujyje, dalyvauja – nors ir virtualiai – kitų daugiau ar mažiau demokratinių valstybių susirinkime ir aiškina, kaip svarbu pasauliui laikytis susitarimų ir taisyklių!
Savo vasalą kalboje palaikė ir Kinijos vyriausiasis pagal rangą komunistas Xi Jinpingas. Tiesa, kinų kompartijos begemotas nesivargino pats kalbėti, už jį kalbą skaitė Kinijos prekybos ministras Wang Wentao. Pagrindinė jos žinutė buvo nutaikyta į JAV, kuri esą „apsėsta savo hegemonijos išlaikymo, pasistengė sužlugdyti kylančias rinkas ir besivystančias šalis”. Tiesa, Valstijos tiesiai įvardintos nebuvo, vietoje to minėta „kai kuri šalis“.
Xi yra atvykęs į Pietų Afriką dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime ir anksčiau antradienį susitiko su PAR prezidentu Cyrilu Ramaphosa. Jis nedalyvavo susitikimo atidarymo dieną vykusiame verslo forume, kuriame kiti trys BRICS lyderiai asmeniškai pasakė savo kalbas, o Rusijos užsienio teroro reikalų ministras Sergejus Lavrovas atstovavo savo šaliai. Kinijos vadovo nedalyvavimo priežastis nebuvo nurodyta.
Pasak Pietų Afrikos pareigūnų, penkiose BRICS šalyse jau gyvena 40 proc. pasaulio gyventojų ir jos sukuria daugiau kaip 30 proc. pasaulio ekonomikos produkcijos, o paraiškas įstoti pateikė daugiau kaip 20 šalių, įskaitant Saudo Arabiją, Iraną ir Jungtinius Arabų Emyratus.
Iš viso į didžiausią Pietų Afrikos miestą atvyko apie 1 200 delegatų iš penkių BRICS šalių ir dešimčių kitų besivystančių šalių, o kai kuriuose aukščiausiojo lygio susitikimuose, pasak A. Ramaphosos, turėjo dalyvauti daugiau kaip 40 valstybių vadovų.
Reikšmingi postūmiai
Maskvoje neramu. Pastarosiomis dienomis čia girdimi sprogimai, taip pat Chimkuose ir kitose netoli Maskvos esančiose gyvenvietėse. Aplink Maskvą blokuojamos gatvės, zuja greitosios pagalbos automobiliai ir gelbėjimo tarnybos.
Maskvos meras Sobjaninas vakar pranešė/dezinformavo, kad vienas nepilotuojamas lėktuvas pataikė į mieste statomą pastatą. Antrasis dronas nukrito Maskvos srities Možaisko rajone. Esą dėl drono atakos apgadintas statomo dangoraižio fasadas. Pastatas Maskvos mieste apgadintas 10-15 aukštų lygyje. Šalia statomo bokšto esantys pastatai, į kuriuos pataikė dronas, buvo iš dalies apgadinti sprogimo bangos ir išmušti jų stiklai. Bepiločio orlaivio kritimo vietoje Starbejeve prie Maskvos buvo pramušta pastato siena.
Rusijos gynybos ministerija pranešė/dezinformavo apie tariamai tris numuštus dronus. Visuose Maskvos oro uostuose įvesti lėktuvų išvykimo ir atvykimo apribojimai. Buvo įvestas planas „Kilimas”. Jis įvedamas, kai danguje aptinkami nežinomi ar pavojingi objektai.
Teigiama, esą vienas iš dviejų rugpjūčio 22 d. naktį Maskvos srityje aptiktų dronų buvo numuštas ne raketomis žemė-oras „Pancyr-S1”, kurios paprastai naudojamos oro atakoms regione atremti, o priešdroniniu ginklu.
Nesaldu ir virš Kerčės tilto, jungiančio Krymo pusiasalį su žemynine Rusija. Vakar vakare čia taip pat buvo girdėti sprogimai. 21.30 val. autotransporto judėjimas Krymo tiltu buvo laikinai sustabdytas. Rusijos karo nusikaltimų ministerija pranešė, kad virš Juodosios jūros vandenų aptiko bepiločius orlaivius MQ-9 „Reaper” ir TB2 „Bayraktar”, kurie vykdė oro žvalgybą netoli Krymo. Buvo pakelti naikintuvai.
Mums visa ši sprogimų kakofonija yra tikras balzamas ausims. Rusijos zombiai turi kiekvieną dieną, kiekvieną valandą girdėti sprogimus ir dirbančią driskių oro gynybą. Tik taip karas gali prasimušti į jų apkerpėjusias, apsamanojusias smegenis, kuriose kol dominuoja Ostankino siunčiami vodkos ir raugintų kopūstų vaizdai.
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos ir vėl suskubo aiškinti, kad jos neskatina ir nesudaro sąlygų išpuoliams Rusijoje, pareiškė JAV valstybės departamento atstovas spaudai. Esą, Ukraina pati sprendžia, kaip gintis nuo praėjusių metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos, o Rusija bet kada gali nutraukti karą pasitraukdama iš Ukrainos.
Jei atvirai, šitas „neeskalacijos“ kinkadrebis jau ne tik pykina, jis vimdo.
Vakar ukrainiečių gynėjams pavyko įsitvirtinti šiauriau Robotynės, Zaporižės srityje, kurioje vyksta intensyviausi mūšiai pietų fronte. Iš kaimo buvo evakuoti civiliai gyventojai, tačiau driskiai surengė itin intensyvų apšaudymą iš artilerijos ir aviacijos. Kelio atkarpos T-04-08 kontrolė toliau išlieka esmine taktine užduotimi.
Trumpai
Danija pradėjo mokyti aštuonis Ukrainos pilotus skraidyti naikintuvais F-16, antradienį pranešė Danijos ginkluotosios pajėgos. Danija ir Nyderlandai sekmadienį įsipareigojo padovanoti Ukrainai naikintuvų F-16, taip išpildydami seniai išsakytą Ukrainos pageidavimą, kuris padės sustiprinti oro gynybą ir išlaisvinti Rusijos okupuotas teritorijas.
Rusija perkelia trumpojo nuotolio branduolinius ginklus į kaimyninę Baltarusiją, pranešė laikraštis „The Guardian”, remdamasis Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos rugpjūčio 22 d. pareiškimu. „Iš tiesų šis procesas vyksta, mes jį matome”, – sakė jis. Pasak jo, šis Rusijos žingsnis pakeis regiono ir viso NATO karinio aljanso saugumo architektūrą.
Neišsiblaivantis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Maskva gali aneksuoti separatistinius Sakartvelo regionus Pietų Osetiją ir Abchaziją. „Abchazijoje ir Pietų Osetijoje vis dar populiari idėja prisijungti prie Rusijos”, – rašė buvęs Rusijos prezidentas, o dabar visiškas girtuoklis D. Medvedevas straipsnyje, kurį anksti trečiadienį publikavo laikraštis „Argumenty I Fakty”.
Rusijos karo nusikaltimų ministerija dezinformavo, kad antradienį jos pajėgos sunaikino į rytus nuo Gyvatės salos (Juodojoje jūroje) JAV pagamintą karinį greitaeigį katerį, kuriuo plaukė Ukrainos kariškiai. Pareiškime nurodoma, esą Rusijos naikintuvas sunaikino laivą, kuriame, anot jos, buvo „ukrainiečių desantas”. Ukrainos gynybos ministerija šio įvykio nekomentuoja.
JAV sujudo į atsargą išėjęs Kremliaus burna kalbantis pulkininkas Douglasas Macgregoras, kuris dirbo patarėju Gynybos departamente D. Trumpui einant prezidento pareigas ir pareiškė, kad Ukraina kare su Rusija jau prarado 400 000 karių, žuvusių mūšiuose.
JAV pareigūnų teigimu, iki šiol per karą Ukrainoje žuvo beveik 70 000 žmonių ir dar 100-120 000 buvo sužeista. Rusijos aukų skaičius yra maždaug 300 000, iš jų 120 000 žuvusiųjų ir 170-180 000 sužeistųjų.
Lietuvoje
Šiandien minime Baltijos kelio, kai buvo pasmerktas Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymas, 34-osios metines.
Nedaugžodžiausime, tik pasakysime, kad tautos vienybė tada žengė pirmuosius žingsnius galutinio sovietinio-sralinistinio jungo nusimetimo link.
Mes galime būti vieningi ir dabar. Mes privalome tokie būti, kai dvi agresorės kraujyje skandina Ukrainą. Mes neturime pasirinkimo, tik saugoti savo šalį.
Nes kas yra tavo širdyje, ką tu labiausiai myli, tuo tu labiausiai rūpiniesi.
Nuotraukoje: Baltijos kelias.
Šaltinis : visagentura.com