Kolageno nauda organizmui
Kolagenas – viena iš pagrindinių žmogaus organizmo statybinių medžiagų, sudaranti apie 70 proc. odos ir 80 proc. sausgyslių ir raiščių.
Ši medžiaga iš esmės mums leidžia judėti – kolagenas palaiko audinių struktūrą, jų elastingumą, lankstumą, dėl jo sąnarius galime judinti be skausmo. Gera odos, plaukų, nagų ir dantų būklė taip pat priklauso nuo šio organizmo komponento. Deja, dabar žmonės dažnai jaučia jo trūkumą.
Kolageno gausu mėsos bei žuvies kaulų sultinyje, troškintoje jautienoje, kiaulienoje ir vištienoje, taip pat šaltienoje. Nors augalinės kilmės maisto produktai nėra papildyti šia medžiaga, juos vartojant palaikoma kolageno gamyba mūsų pačių organizme.
Sąnariams bei grožiui
Žinomos bent kelios dešimtys kolageno tipų, o vieni iš pagrindinių – I ir II tipai. Tam, kad medžiaga būtų veiksminga ir naudinga žmogaus organizmui, būtini abu.
Labiausiai paplitęs I kolageno tipas sudaro apie 90 proc. organinės kaulų masės ir yra randamas kauluose, dantyse, ragenoje, o jo fibrilės tvirtesnės net už plieną. II tipas sudaro maždaug pusę mūsų sauso kaulų svorio ir lemia sąnarinės kremzlės tvirtumą, elastingumą.
Grožiui skirtų kolageno produktų sudėtyje dažniau naudojamas I tipo kolagenas, hialurono rūgštis ir papildomi mikroelementai odos bei plaukų būklės gerinimui, o produktuose sąnariams – II tipo kolagenas, papildytas vitaminu C. Paklausta, kam derėtų papildomai vartoti kolageną, vaistininkė neabejodama atsako – visiems, tačiau siūlo pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kuris preparatas tiktų labiausiai.
Dažnai rekomenduojame šią medžiagą fiziškai aktyviems žmonėms, patiriantiems ilgalaikį fizinį krūvį, turintiesiems antsvorio, nes šis labai apkrauna kelių, klubų, stuburo sąnarius. Taip pat tiems, kurie skundžiasi judėjimo problemomis, lėta medžiagų apykaita, sparčiai augantiems jaunuoliams, menopauzę išgyvenančioms moterims bei kiekvienam, kuriam svarbu kuo ilgiau išlaikyti sveikus raumenis, sąnarius, kaulus.
Kolageno vartojimo formos – įvairios, o ji rekomenduotų ištirpintą, skysčio pavidale bei papildytą vitaminu C, taip skatinant pasisavinimą. Tiesa, pastebi, jog šiandien galima įsigyti ir gryno kolageno didelėmis dozėmis, papildyto hialurono rūgštimi – tokią paros normą sudaro net 10 gramų grynos medžiagos.
Neigiamai veikia ir amžius, ir saulė
Didžiausi kolageno gamybos „priešai“ – amžius, žalingi įpročiai, netgi deginimasis saulėje. Šios medžiagos kiekis organizme pradeda mažėti jau nuo 25–30 metų amžiaus ribos, o sulaukę 40 metų jo prarandame apie 1 proc. kasmet.
Vyresniame amžiuje organizme kolagenas vis dar gaminamas, tačiau jau prastesnės kokybės. Greitesnį jo praradimą skatina alkoholio vartojimas, rūkymas, pernelyg dažnas buvimas saulėje, pasyvus gyvenimo būdas ir miego stoka. Taip pat kolageno mažiau gaminama ir pomenopauziniu laikotarpiu, sergant reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige
Yra atlikta mokslinių studijų, kurių metu buvo stebimas teigiamas kolageno vartojimo poveikis sveikatai. Pacientams, sergantiems osteoartritu (artroze), sumažėjo sąnarių skausmas ir stingimas, sąnarių judesiai tapo laisvesni. Specialistė kolageno papildus rekomenduoja sveikų sąnarių apsaugai nuo mechaninio jų pakenkimo ir siekiant teigiamo kaulo tankio pokyčio, sergant osteoporoze.
Kalbant apie kolageno vartojimo specifiką, lengviausiai organizmas pasisavina skystos formos kolageną. Tai – geriamosios dozės, leidžiančios suvartoti ir didžiausią vienkartinę kolageno dozę, kuri yra apie 10 g. Taip pat lengvai pasisaviname ir miltelių formos kolageną, o prasčiausiai šia funkcija pasižymi kolagenas, esantis tabletėse
Bet kuriuo atveju dėl papildo naudojimo visada reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku – specialistas įvertins ir nustatys sąnarių skausmo priežastį, pasiūlys geriausiai tinkantį maisto papildą, tuo pačiu aptarsite ir vartojamo preparato dozę bei trukmę.
Tiesa, kolagenas nerekomenduojamas pacientams, kuriems dėl tam tikrų ligų ar būklių reikia riboti baltymų vartojimą. Turime žinių, kad II tipo kolagenas pasižymi tiek antiartritogeniniu, tiek artritogeniniu poveikiu, tad įvairiuose moksliniuose tyrimuose yra naudojamas sukelti artritui būdingus simptomus.