Vilniaus regiono apylinkės teismas jauną Vilniaus rajono gyventoją E. V. pripažino kalta dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą bei neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais. Šiuos nusikaltimus moteris padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl teismas 2003 metais gimusiai nuteistajai už šiuos nusikaltimus skirtą 40 dienų laisvės atėmimo bausmę subendrino su ankstesniu teismo nuosprendžiu skirta bausme ir E. V. skyrė galutinę subendrintą realią 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ankstesniu 2021 m. teismo nuosprendžiu už sunkų sveikatos sutrikdymą moteriai buvo skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras, tyrimą atliko Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato pareigūnai.
Bylos duomenimis, š. m. kovo mėn. pradžioje Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje esančiame name išgertuvių metu kilus konfliktui, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jiems aiškinantis konflikto aplinkybes, nuo alkoholio apsvaigusi E. V. į pareigūnus nukreipė lygiavamzdį medžioklinį šautuvą ir grasino juos nužudyti. Operatyviai įvertinę galimą grėsmę, policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir iš jaunos moters atėmė šautuvą. Apžiūrint šautuvą paaiškėjo, kad jis buvo užtaisytas. E. V. įvykio metu nustatytas 1,5 promilių girtumas.
Kratos metu gyvenamajame name be nelegaliai laikyto medžioklinio lygiavamzdžio šautuvo pareigūnai rado revolverį, pneumatinį ginklą bei 13 vnt. įvairaus kalibro šovinių. Nustatyta, kad šiuos ginklus bei šovinius jam priklausančiame name neturėdamas leidimų laikė nuteistosios senelis. Jam buvo pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ir nešaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistosios senelis mirė, todėl tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.
Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad E. V., rankose laikydama užtaisytą medžioklinį šautuvą ir grasindama nušauti pareigūnus, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos yra pakankamai pavojingos, o sunkesnių pasekmių išvengta tik laimingo atsitiktinumo bei pareigūnų profesionalumo dėka.
Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos Prokuratūra