Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko Lietuvos Respublikos Seimo narių išlaidas, susijusias su parlamentine veikla, bei gyvenamųjų patalpų Seimo viešbutyje suteikimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą. Nustatyta, kad teisinis reguliavimas sudaro galimybes lėšas parlamentinės veiklos išlaidoms kompensuoti šios veiklos tinkamai nevykdant. Atsiskaitymo už šių lėšų panaudojimą tvarka ne visuomet sudaro galimybę įvertinti, ar patirtos išlaidos naudojamos parlamentinei veiklai vykdyti.
STT korupcijos prevencijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad skirtingai nei Seimo nario atlyginimas, kuris parlamentarui be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių mažinamas vienu trečdaliu, lėšos parlamentinėms išlaidoms mokamos nepertraukiamai, nepriklausomai nuo Seimo nario veiklos intensyvumo, dalyvavimo ar nedalyvavimo komisijų ar komitetų posėdžiuose statistikos, kt.
STT vertinimu, kai kurios parlamentinės išlaidos reglamentuotos pernelyg abstrakčiai, dėl to gali būti įvairiai interpretuojamos ir nepagrindžiamos. Pavyzdžiui, teisės aktai nedetalizuoja Seimo nario nuomojamo biuro patalpai keliamų reikalavimų, nėra apibrėžtas pašto prekių sąvokos turinys. Seimo kanceliarijos skelbiamoje ataskaitoje apie Seimo narių 2023 m. sausio–kovo mėn. išlaidas, susijusias su parlamentine veikla, pašto prekių ir paslaugų išlaidos detaliai neatsispindi.
Analizuoti teisės aktai galimai tinkamai neužtikrina interesų konfliktų prevencijos įsigyjant prekes ar paslaugas iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Nustatyta, kad kompiuterinės technikos, programinės įrangos, biuro įrangos, biuro patalpų nuomos ar kitas parlamentinei veiklai reikalingos sutartys negali būti sudaromos su Seimo nariui artimais asmenimis ir su jais susijusiais juridiniais asmenimis, tačiau tais atvejais, kai dėl paslaugų ir prekių įsigijimo sutartys nesudaromos, o jos yra perkamos, minėto ribojimo teisės aktai nenustato.
Atsižvelgdama į tai, STT siūlo apibrėžti parlamentinės veiklos sąvoką ir jai būtinų ir atlygintinų išlaidų turinį įstatymo lygmens teisės akte, taip pat tikslinti Parlamentinių išlaidų aprašo nuostatas, susijusias su parlamentinei veiklai skirtų išlaidų panaudojimo kontrole. Pavyzdžiui, norint gauti lėšas parlamentinei veiklai, kiekvienas Seimo narys savo vardu atidaro banko sąskaitą – STT siūlo įtvirtinti pareigą Seimo nariui už patiriamas parlamentines išlaidas atsiskaityti tik ta mokėjimo kortele ar iš su ja susietos banko sąskaitos.
STT atkreipia dėmesį, kad teisinis reguliavimas nenumato ribojimų dėl parlamentinių lėšų naudojimo rinkimų periodu, todėl kai kurios išlaidos gali turėti ir paslėptos politinės reklamos požymių, tačiau, skirtingai nei politinė reklama, nėra atskirai žymimos, tokiu būdu mokesčių mokėtojams nesuteikiama galimybė žinoti apie jų lėšų naudojimą parlamentarų viešiesiems ryšiams.
Be to, atlikus antikorupcinį vertinimą, įžvelgta rizikų dėl gyvenamųjų patalpų Seimo viešbutyje naudojimo – teisės aktai sudaro galimybę jas interpretuoti ne visuomet pagrįstai suteikiant galimybę nemokamai apsigyventi Seimo viešbutyje. Taip pat teisės aktuose nereglamentuota butų Seimo viešbutyje naudojimo pagal paskirtį kontrolės tvarka ir už šią funkciją atsakingi subjektai.
STT antikorupcinio vertinimo išvadą pateikė Seimo Valdybai ir kanceliarijai, siūlydama svarstyti teisinio reglamentavimo tobulinimo galimybę.
Šaltinis: LR Specialiųjų Tyrimų Tarnyba