Šiauliuose veikiančios grožio klinikos direktorė sulaukė nemalonumų dėl apgaulingai tvarkytos finansinės apskaitos ir mokesčių vengimo. Vadovaudama klinikai ir vykdydama individualią veiklą, moteris nesumokėjo beveik 67 tūkst. eurų mokesčių valstybei. Prisipažinusi dėl savo veiksmų, ji didžiąją dalį sumos jau grąžino valstybei.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Šiaulių apygardos prokurorė. Tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdybos pareigūnai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, vadovaudama grožio klinikai, moteris į finansinę apskaitą neįtraukė pajamų, gautų už klinikos klientams aparatais ir lazeriais atliktas grožio procedūras bei paslaugas.
Skaičiuojama, kad per 2021 metų 7 mėnesius už tokias procedūras buvo gauta per 72 tūkst. eurų, o į valstybės biudžetą nesumokėta per 21 tūkst. eurų pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių. Šie duomenys apie pajamas nebuvo perduoti finansinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, todėl Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikti neteisingi duomenys apie klinikos pajamas.
Be vadovavimo klinikai, moteris vykdė ir individualią veiklą – atliko grožio procedūras ir vedė mokymus. Per beveik dvejus metus moteris gavo per 275 tūkst. eurų pajamų, tačiau jų nepagrindė paslaugų pirkimo–pardavimo kvitais ir neįtraukė į finansinę apskaitą bei nesumokėjo mokesčių valstybei. Nesumokėtų mokesčių suma siekė daugiau nei 45 tūkst. eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu moteris pripažino savo kaltę, todėl tyrimui vadovavusi Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Renata Vilčinskaitė priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleidžiant moterį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju – valstybe. Moteris savanoriškai sutiko atlyginti padarytą žalą valstybei ir jau atlygino didžiąją dalį priskaičiuotos mokesčių sumos.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šaltinis: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba